Dictionary of the Lithuanian Language.
purėti — vksm. Žẽmė purėjo, sliekų̃ ir vabalų̃ várstoma … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pūrėti — pūrėti, pū̃ri, ėjo intr. būti papurusiam, išsipūtusiam; gražiai atrodyti: Skepečiukes sulankstė ir padėjo ant stalo taip, kad tik pū̃ri Alk. Taip graži suknelė, pūri kaip jaunamartė Grš. Sau pū̃ri visas puikus Snt. | prk.: Tegu piktybėj nepūri… … Dictionary of the Lithuanian Language
ИХВАН АС-САФА — (араб.), «Братья чистоты», тайное религ. политич. и науч. филос. сообщество, близкое к исмаилитам (разновидность шиизма см. Ислам), возникшее в Басре в сер. 10 в. «Послания „Братьев чистоты » (общее число 51, изданы в 12 тт. Бейрут, 1957) … Философская энциклопедия
išpurėti — intr. 1. pasidaryti papurusiam, išsiskleidusiam: Šparaginių kopūstų žiedynai nors užaugę didžiausi, bet dar neišpurėję sp. Išpurusios, išpurėtos paliko kvietkos, kaip nušalo iš nakties Šts. 2. pasidaryti puriam, iškorėti: Išpurėjusi žemė Ėr. Ropė … Dictionary of the Lithuanian Language
puryti — puryti, ìja ( yja K), ijo intr., pùryti, ija, ijo darytis puriam, purėti, akyti: Dirvų žemė purijo, buvo pats jos brandumas ir birumas rš. Purijusi duona N. | refl.; N: Duona purijas, skyloja MŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
purėjimas — sm. (1) → purėti 1: Šparaginių kopūstų purėjimą galima pratęsti, purkščiant juos šaltu vandeniu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
supurėti — intr. 1. suskleisti, sutankėti: Supurė[ja], t. y. suskleidžia, sutankė[ja] lapai J. 2. susmulkėti, subyrėti: Lengva dirbt: užėjai akėčiom, ir tuoj supurėjo žemė Gs. purėti; išpurėti; supurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
